Energija, fizikoje, gebėjimas dirbti. Jis gali būti potencialių, kinetinių, terminių, elektrinių, cheminių, branduolinių ar kitų įvairių formų. Be to, iš vieno kūno į kitą perduodama šiluma ir darbas-ty energija. Po to, kai ji perduodama, energija visada nurodoma pagal jos pobūdį. Taigi perduota šiluma gali tapti šilumine energija, o atliktas darbas – mechaninės energijos pavidalu.
Visos energijos formos yra susijusios su judėjimu. Pavyzdžiui, bet kuris kūnas turi kinetinę energiją, jei jis juda. Įtemptas įtaisas, pavyzdžiui, lankas ar spyruoklė, nors ir stovi, gali sukelti judėjimą; jame yra potenciali energija dėl savo konfigūracijos. Panašiai branduolinė energija yra potenciali energija, nes ji atsiranda dėl subatominių dalelių konfigūracijos atomo branduolyje.
Energija negali būti nei sukurta, nei sunaikinta, o tik keičiama iš vienos formos į kitą. Šis principas yra žinomas kaip energijos išsaugojimas arba pirmasis termodinamikos dėsnis. Pavyzdžiui, kai dėžė slysta nuo kalno, potenciali energija, kurią dėžė turi, kai ji yra aukštai ant šlaito, paverčiama kinetine energija, judėjimo energija. Dėžutei lėtėjant iki sustojimo dėl trinties, dėžutės judėjimo kinetinė energija paverčiama šilumine energija, kuri šildo dėžę ir nuolydį.
Energiją galima paversti iš vienos formos į kitą įvairiais kitais būdais. Naudojamą mechaninę arba elektros energiją gamina, pavyzdžiui, daugybė įrenginių, įskaitant kurą-kūrenančius šilumos variklius, generatorius, baterijas, kuro elementus ir magnetohidrodinamines sistemas.
Tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) energija matuojama džauliais. Vienas džaulis yra lygus vieno-niutono jėgos, veikiančios vieno-metro atstumu, darbui.
